Vakar buvo mano tigriuko gimtadienis. Padovanojau jam kekšę ir vieną tabletę linksmybės įaudrinti. Žiūrėjau kaip ji čiulpia ir pati smaginausi su vibratoriumi. Visas dvejojančias dėl antros moters miegamajame siūlau pabandyti, jeigu nepasižymite menkavertiškumo kompleksais. Visada norėjome išbandyti kuo daugiau naujovių, moterys man patinka taip pat kaip ir vyrai, todėl pagalvojau, kad abiems bus pramoga. Norėjau kad mergina būtų panaši į mane, smulkutė, lanksti, paprašiau kad apsirengtų ka......

Va - pabandėme su vyruku... Mūsų mergina - ant bangos... Kartą pamėginęs - negali sustoti... :-) Žengiame sekantį žingsnį "gyvenimo klystkeliuose": ieškome sau merginos... Paskelbėme karštą žinutė. Lauksime kontaktų. Manau - šį kartą bus daug kartų sudetingiau. Tačiau gal tai ir geriau? Nebus šimtų beprasmių žinučių "palaižyčiau"... Gal gausime tik kelis pasiūlymus, tačiau iš labiau suvokiančių ko ieško žmonių? Ach, tas internetas.... :-) Lauksime tęsinio... :-)...

Pavadinimą pasisavinau iš vieno komentatoriaus... Labai jau nekaltai skamba tas "berniukas".... ;-) Kokios mintys, emocijos užplūsta tokioje situacijoje vyrą? Sudėtingos. Vienas komentatorius rašė, kad nieko negali būti labiau „užvedančio“, nei kad matyti savo moterį, daromą kito vyro, tiesiog tau prieš akis.... Matyti jos kūną, geidulingus judesius, geismu degančias akis, girdėti dejones.... Ir viskas – kaip ant delno. Vaizdas iš šono.... Būtent taip maniau ir aš. Tačiau – turiu nu......

"Rinkimai" įvyko. Dėkingi visiems prie to prisidėjusiems vyrukams... Labiausiai - laimėjusiam.... Susitikimas įvyko. Rezultatas pasiektas. Nors viskas vyko ne taip, kaip abi mūsų pusės įsivaizdavo, tačiau patirtis atsiranda "bedarant".... Emocijos sudėtingos, dviprasmiškos.... Tačiau abu likome patenkinti, kad pagaliau tam pasiryžome, ir nesudreifavome paskutinę akimirką... Abu tikimės, kad "sekantys kartai" - tures dar didesnę teigiamos energijos įkrovą... Dabar jau patys lauksime ......

Esame sutuoktinių pora. Kartu jau virš 10-ties metų. Sugebėjome susikurti puikų gyvenimą: turime nuostabius vaikus, mėgstamus, gerai apmokamus darbus. Netrūksta pinigų, nepažeidė krizė. Vienas kitam – geriausi draugai. Kiek žmonių galėtų to tik pavydėti? Ar tai – ne idealus gyvenimas? Tačiau bėgant metams toks gyvenimas tapo kasdienybe. Atrodo viskas gerai, tačiau tai tapo rutina, maistu be prieskonių... Kas nutiko? Vidurio amžiaus krizė? Nežinojimas ko norėti? Tai tik mūsų problema, ar „p......