Blogai
Paskelbk savo blogo įrašą 
27/01/2012 12:00
Ketvirtoji Velnio dukraįkėlė
Ši legenda tikrovei keistai artima,
Matas
Žemėj Velnias gyveno kadais su šeima. Nežinia kaip seniai jis jau buvo našlys Atminimui žmonos liko dukterys trys. Dar ketvirtą turėjo slapta nuo žmonių (Nešventų pasitaiko, deja, ir velnių!) Taigi buvo kitoms ji sesuo netikra, Toji Laumės gražuolės ir Velnio dukra. Daug dienų, gal daug metų praėjo, kasžin, Velnio dukros vis augo, vis ėjo gražyn... Tiktai tėvas paliego ir nutarė kartą: "Dukras man už vyrų išleisti jau verta!" Ir pačią vyriausią pakvietęs į rūmą, Jai tarė: "Tau kraičiui skiriu išdidumą!" O vyrą įžymų ir gražų išrinko - Vyriausioji tapo žmona karininko. Antrosios jaunikis - turtingas pirklys, Besaikis godumas - jos kraičio dalis. Trečiajai - poetą akių mėlynų Ir įteikė nerimą jiems dovanų. Išgirdusi tai, ir duktė ketvirta Išdrįso ateit, nors nebuvo kviesta... "Tau neskirsiu dalies!" - tarė Velnias piktai, "Teks tau vyrą taip pat susirasti pačiai. Tave motina šaukdavo meilės daina, Tad be turtų keliauk per pasaulį viena!" Atsiduso duktė ir nuleido akis... Tą akimirką apgaubė žemę naktis. Netgi tėvui pačiam pasidarė graudu... Ir tada pavadino ją Meilės vardu. Ji išėjo naktin lydima prakeikimo, Nepabūgus nežinomo savo likimo. Ir keliauja jinai nuo tada per pasaulį, Neša žemei pavasarius, žiedus ir saulę. Galingesnė už mirtį, per amžius jauna, Ją supranta be žodžių širdis kiekviena. Ar gegužis šviesus, ar niūrus lapkritys, Ji suspės pasibelst į kiekvienas duris. Jos kerintis žvilgsnis lyg jūra gili, Ją kartą išvydęs, pamiršt negali. Ją matysi tamsiais, ar auksiniais plaukais, Šypsnis jos tau žemę ir dangų pakeis. Ir ilgėdamas jos, neužmigsi nakčia, Abejonių ugnim degins širdį kančia... Vieną švelniai ji guos, kitą žiauriai kankins, Ir kiekvienas skirtingu vardu ją vadins. Ji ateis kaip audra, ar už sapną tyliau, Ją mums lemta pažinti anksčiau ar vėliau. Jei išdrįstų kas nors likti jai abejingu, Tas gyvenimą visą paliks nelaimingu... Ji ateis šaukiama ir nelaukta visai... Kartais sako, kad Meilę siuntė Velnias patsai!
Jūsų komentaras
| ||||||
