Blogai
Paskelbk savo blogo įrašą 
24/10/2010 11:27
Kamile nori mirtiįkėlė
Šiandien suvokiau, kaip aš jį myliu. Tokį nuostabų, vienintelį, gerą, patikimą žmogų. Patį gražiausią berniuką pasaulyje.... Tik deja, mums nebuvo lemta, o gal verta. Nesvajojau apie rimtus santykius, nors ne, meluoju, svajojau truputį, kažkur giliai, net pati sau to nepripažindama. Apie jį, jo dar nesutikus. Turėjau susikūrus iliuziją ir tvirtai tikėjau, kad tokių nebūna, tiesiog tai buvo ''atmazas'', kodėl aš vieniša, nes nėra tokio, kuris man būtų tinkamas. Ir tiesiog egzistavau, nieko nesitikėdama. Labai ilgai, negerbdama ir nemylėdama savęs, kaip ir kiti negerbdami ir nemylėdami manęs. Susitikimas su juo turėjo būti eilinis, nes dažnai eidavau į pasimatymus, tiesiog šiaip, kad įrodyti sau ir kitiems, kad jie visi vienodi. Ir iš tikro buvo vienodi, nes jau iš anksto buvau nusprendus, kad taip ir bus. Jis irgi turėjo būti vienodas. Susirašėm kelis sykius pažinčių portaluose ir jis pasikvietė susitikti. Neprašiau net jo nuotraukos, dažnai taip darau..... nes juk žinau, kad išskirtinio nieko nebus. Susitikom... norėjau prasmegti skradžiai žemėn.... tai buvo jis, tas, iliuzija.... viskuo... išvaizda, manieromis, elgesiu... ir buvo dar kažkas, nežinau kas..... bet aš visada buvau rimta mergina, todėl neleidau jam pasijausti išskirtiniu... tai buvo eilinis penktadienio susitikimas, ir nesvarbu, kad man tą sykį šimtus kartų atrepetuotas repertuaras labai strigo.... jis neturėjo suprasti, kad tai jis........ ir nesuprato..... išsiskirstėm namo, kaip ir dera, tik kažkodėl tą sykį mano širdelė spurdėjo, ko gero pirmą sykį, bet aš rimta mergaitė, mano širdis turi varinėti kraują, daugiau jokių funkcijų. Ji – organizmas, atliekantis savo funkcija. Stengiaus negalvoti apie jį... Po savaitės jis man parašė, vėl susitikom. Pirmas bučinukas, toks pirmas atrodo iš viso..... toks negrabus, toks neprofesionalus, toks paskubomis ir toks atrodytų beprotiškai ilgas. Širdelė vėl spurdėjo, o šaltas rudens vakaras atrodė sušilo kaip vasarą. Vėl ilgi susirašinėjimai, komplimentai.... Ir taip tirpsta ledai nuo širdutės, pasimiršta viskas, kas buvo iki šiol.... Norisi svajoti, kad tai jis. Gražiausias ir protingiausias berniukas pasaulyje, kuris taikstosi su mano stačiokiškumu, užsidarymu, kaprizais. Deja, nors aš ir noriu tikėti šia laime, bet aš juk protinga mergaitė, o protingos mergaitės neleidžia širdelei spurdėti, juk ji turi varinėti kraują. Sužinau, kad aš jam esu eilinis žaisliukas, tik susitikus negaliu pasakyti, jog viską žinau. Noriu tikėti melu ir pati meluoju. Pirma sau, paskui jam. Meluoju tai, ką jis nori girdėti, o jis man tai, ką noriu girdėti aš. Žaidžiam. Jis man sako, kad aš jam išskirtinė, o aš, kad jis man vienintelis. Ne, aš nemeluoju, jis iš tikro man vienintelis. Neišlaikau, pasakau, kad žinau apie jo užsiėmimus, kad tokių kvailiukių kaip aš šimtai. Jis man tepasako, kad aš padariau blogas išvadas.... ir kad labai suklydau.... Šį kart suvokiu, kad aš nesu tokia protinga mergaitė, nes manau, kad tikrai suklydau.... arba mano kvailiukė širdelė labai norėjo tikėti stebuklinga pasakos pabaiga. Mes atsisveikinam. Visam..... Po kurio vėl susirašom.... Tarsi nieko nebuvo...Susitinkam.... Sėdim kartu, bet esam atskirai. Mūsų žodžiai tušti, žvilgsniai tušti. Mano svajonių berniukas šaltas. Kalbamės.... apie nieką. Mechaniškos pagyros – tu nuostabi, graži, stulbinanti. Tuščiai šypsausi. Atgyja mano atrepetuotas repertuaras. Vėl šypsausi, šypsosi ir jis. Susiliečiam lūpom atmerktomis akimis. Tai mūsų paskutinis bučinys. Puikus, kaip niekad. Tik mechaniškas. Susitariam susitikti kitą sykį... kada nors.... tik to kada nors jau nebebus.....
Kamile_nor
Jūsų komentaras
Komentarai
3
Parašyta: 7/11/2010 07:14
visu pirma , uzforsavo ivykius panele , po vieno pasimylejimo pavydo scenas kelt , ir dar zmogui , su kuriuo susipazino pazinciu portale,.... , na visai neprotinga , mazu maziausiai.... , o vyrui tai aisku kad nepatiko tai , o su tuo susizavejimu - jis kaip isipucia , taip ir subliuksta , na vienu zodziu merginos , neskubekit taip vyru savintis , jie labiausiai sito ir bijo , tokius priekaistus , na , po metu galima buvo isakyti , na po puses , bet ne anksciau[f85] (cia ji komentavo)
| ||
