Koks infantilus pasaulio suvokimas.. Santykiai tarp lyciu (ne tevu-vaiku ar religiniai, nors tie is esmes irgi) yra paremti egoistiniu poreikiu tenkinimu ir jie trunka tol, kol partneris tenkina kritinius subjekto poreikius. Santykiai per se jau yra poreikiu tenkinimas. Net reikalavimas kazkokio emocinio intelekto jau yra individo poreikis, kuri turi tenkinti kitas individas. Ir dar didelis klausimas, kurie santykiai ilgesni- ar "emocinio intelekto" giliai dvasingos butybes ar tiesiog paesti-pasipist-pagimdyti. Bet ta sunku suvokti, jei pasauli matai per ispustus didelius rozinius burbulus

Gerb. žilstelėjęs paaugly, Jūsų nuomonė šiuo klausimų vertinama taip pat kaip cielkos samprotavimai apie seksą. Visur mistiniai "reikalavimai", "Pist-est-pagimdyt", "norai ištekėti už ahujeno bahūro", "balzakės", "durnės", "babkių dalybos" ir pan... Ką tu gali kalbėti, jei visi tavo santykiai tai vienkartiniai mažulių pisimai? Ir dar ta paniška bet kokių rimtesnių sąntykių baimė, su amžiumi perauganti į fobiją. Galiu tave nuliūdyti, nepaisant tavo ahujenos bahūriškos filosofijos, dauguma žmonių gyvena šeimose, gimdo vaikus, rūpinasi vieni kitais.

Gerbiamoji isteketoja. Nesugebate islaikyti diskusijos vienose remuose, bet ko noreti is zilstelejusios balzakes. Pereinant prie naujo temos posukio, tai turiu tamsta nuliudinti: "dauguma" yra isskyrusi, vadinas, kazkaip nelabai daugumai pasiseke tie jusu taip trokstami seimyniniai santykiai. Atmerkite placiau rauksletas akytes ir pazvelkite i realybe, kuria is dalies atspindi Statistikos departamentas. Bet suprantu ir tamsta. Kai gimda kas menesi klykia ir reikalauja "seimos", sunku blaiviai priimti realybe. Laikykites, mes tikime, kad tamsta busite iskirtine ir pagaliau rasite tuos trokstamus ir idealizuojamus ilgalaikius santykius.

Gerb. muchamore, oficialioji statistika mūsų šalyje nefiksuoja atvejų, kai žmonės gyvena kaip šeima, tačiau oficialiai to nėra įforminę. Taigi ignoruoji vieną populiariausių ilgalaikių santykių formą ir klaidini visuomenę. Anyway... jeigu žmonės nusirįstų iki tavo gyvenimo filosofijos, žmonija išmirtų, bikoz gimstatumas geriausiu atveju būtų 1 procentėlis (nelaminga gandonų plyšimo ir kitų nelaimingų atsitikimo paklaida), bachūrai ištratytų visas iki 23 metų tinkamas pisti mažules, o vyresnėms, nurašytoms tektų burtis į kačių mylėtojų ir ašarų meškiukų gerbėjų klubus... bachūrai gi, dėl savo ahujeniškumo ir neturėjimo ką drožti užsipistų negyvai, nes vyresnių drožti nefasonas, o dročinti galima, bo nieks nemato.

Profesorius ir H turi savas paniatkes. Tik pirmasis prelegentas pagrindžia savo ideologiją veiksmais. Jis libido priešas vyresnioms ir apskritai santykiams ilgesniems nei sueitis bei siemkių gliaudymas. Antroji oratorė pasakoja savo tiesas lyg tai ką teigia suvoktų, tuo gyventų, turėtų puikų emocinį intelektą, savo ilgalaikiam partneriui jaustų pagarbą, meilę, pasitikėjimą (ir atvirkščiai jos atžvilgiu), būtų empatijos guru (beveik kaip mis Erodas visoms savo penkiasdešimt ir daugiau su trupučiu nuodėmklausys ir lickintojas to pasekoje). Tai kokio bybio puonia H čia ieško? Nes akivaizdžiai nurodo, kad ne tiesiog pasipist, o visų jos išvardintų dalykų.

Jokio bybio aš čia neieškau, pimpaliuk ;) Ir apskritai, per daug nesigilink, tarp eilučių nieko neparašyta.