Blogaiįkėlė
![]() ![]() Vieną dieną mokytojas uždavė mokiniams klausimą: “Kodėl susipykę žmonės šaukia vienas ant kito?”
“Šaukia, nes praranda ramybę” , - pasigirdo atsakymas. “Tačiau kam šaukti ant žmogaus, jei jis šalia tavęs? ” “Na, šaukia, nes nori, kad jį išgirstų” - įsiterpė kitas mokinys. Mokytojas neatlyžo: “Bet ar negalima su juo kalbėtis tyliai?” Sulaukė įvairių atsakymų, tačiau nė vienas mokytojo nepatenkino. Tuomet jis ėmė aiškinti: “Ar žinote, kodėl susipykę žmonės šaukia vienas ant kito? Reikalas tas, kad kai du žmonės susipyksta, jų širdys nutolsta. Kad paslėptum šį atstumą ir būtum išklausytas, reikia paleisti gerklę. Juo labiau žmones trikdo nesutarimai, tuo garsiau jie rėkia, kad būtų išgirsti. Kita vertus, kas nutinka, kai du žmonės įsimyli? Jie nekelia balso, kalba tyliai tyliai. O kodėl? Nes jų širdys arti. Tarp jų - mažas atstumas. Kartais jų širdys taip susilieja, jog jie nė nekalba, o šnabžda. O kai meilė dar karštesnė, nereikia nė šnabždėtis, pakanka žvelgti vienas kitam į akis. Jų širdys plaka vienu ritmu. Tai būna tada, kai du mylintys žmonės yra vienas šalia kito”. Galiausiai mokytojas baigė: “Susiginčiję neleiskite, kad jūsų širdys nutoltų, netarkite žodžių, galinčių jas atskirti, nes ateis diena, kai atstumas taps toks didelis, jog niekuomet neberasite kelio grįžti atgal”. Yra neklystamas receptas, kaip išspręsti nesutarimus: pykitės glaudžiai apsikabinę. -Bruno Ferrero- |