Pakeleive

Vaziuoju gatve, mano zvilgsni kliudo dailios, grkscios kojytes, kurios vis svysteli is po dailaus aptemto sijonelio, nejuciomis pravaziuojant musu akys susitinka ir Tu man padovanoji zavia sypsena, akiu gelmese tarsi blysteli kvietimas...pazinti tave... As sustoju ir i klausima ar galeciau pavezti matau tik sypsena ir Tu net neatsakydama ilipi i automobili, pasiziuri i mane ir i klausima kur vezti atsakai, tiesiog butu malonu pasivazineti...Pajudejus, tu permeti koja ant kojos , sijono skirstymas atskleidzia visa koju dailuma, baltus kelnaiciu nerinius... As svelniai prisilieciu prie svelnios odos ir matau kad Tavo akyse atsiskleidzia vis gilesnis kvietimas...pradejus glamoneti vidine slaunu puse isgirstu atodusi, Tavo ranka prisiliecia prie manes ir pajunta visa mano suijaudinima, mes glamonejam vienas kita, pro langa bega namu langai, kazkur skuba zmones, taciau mes jauciames tarsi vieni butumem visatoj... Pajuntu kaip Tu sutrukcioji ir baigi... svelniai glamonedama vedi mane iiki galo, as turiu sustoti, nes kojos jau nebeklauso pedalo...
> Kai pajunti kad tuoj baigsiu pasilenki ir lupytemis padedi man pasiekti dangu...Tiek mazai zodziu ir tiek daug malonumo....
> Lupdaziu uzrasai ant stiklo savo telefona, svelniu buciniu atsisveikini ir ne zodzio netarusi islipi ir pradingsti uz namu...As taip laukiu sekancio karto...