Esu ir buvau ištikimas. Tam tikra prasme.

Tai įvyko darbe. Kolegė pasilenkė virš manęs pažiūrėti ką rašau į savo laptopą, ir nesidrovėjo pastumti vieną ranką taip, kad pasimatytų juodas liemenukas, o kartu su juo ir žavūs bumbuliukai. "- Ar jau išsiuntei laišką dėl duomenų atkūrimo?",- paklausė ji, pastebėjusi mano žvilgsnį. Aš greit sufokusavau savo žvilgsnį į grindis, pro bumbuliukus. Po velnių, kur žiūriu, gi. Dar taip akivaizdžiai."-Jo, Daiva", atsakiau. Ir pradėjau šypsotis."-Nuuu, o kaip tu, daug darbo?". Daiva atsakė kažką panašaus į "Ir taip ir ne". "-Žinai, tu graži šiandieną, jei ką", pasakiau. "-Kaip suprast "jei ką"?" šyptelėjo ji, ir atsitiesė, pastačiusi koją taip, kad darbinis juodas sijonukas išryškino šlaunį. Nežinau, ar aš toks išalkęs, ar jos fluidų kvapas pastiprėjo per jos ovuliaciją , kiek žinau, moterys būna labiau gundančios tuomet. Na nebuvo ji modelis, turėjo apvalų užpakaliuką, pilvuką ir panašiai, tačiau šiandien ji spinduliavo seksualinę energiją, gal anksčiau irgi taip būdavo, tik nepastebėdavau. "-Sakau, graži šiandien esi", toliau šypsojausi, turbūt kaip kvailelis."-Na, matai, ką pirma diena sporto daro", tarė ji ir nuėjo. Žiūrėjau į jos užpakaliuką. Hm, tikrai kažkoks pagražėjęs. Man patinka visokios moterys, nes kai seksas vyksta retai, pastebiu gražius dalykus, ir visai neatkreipiu dėmesio į tai, ko nereikėtų. Daivos užpakaliukas pasiuntė gerą impulsą mano "draugužiui", kuris sukrututėjo ir bandė kilti. Hm, viskas, mintys apie tai ir sukasi. Atsidusau ir paspaudžiau pelės klavišą, kad screen saveris išsijungtų. Prieš mane bolavo melsvas Outlook dokumentas su pradėtu rašyti tekstu apie duomenų atkūrimą. Viskas, reikia siųsti tą velnio laišką. Tik pradžioje užsuksiu į pažintis xxx, nes dabar aš "pagautas", ir man reikia maisto "draugužiui". Ech, aistra. Taip padariau, o bestebint "Šlovės salėje" mielų mano akiai putyčių paradą, pasigirdo "-Albertai!" Daiva. Aš karštligiškai paspaudžiau _ . Ji stovėjo šalia manęs ir lenkėsi vėl, įtariu, atskleisdama tą patį, ką ir pirma, tik žiūrėjo šį kartą į mane. Oj, susgribau. LAIŠKAS DĖL DUOMENŲ! Paspaudžiau "uždaryti". Cink, blinkt, Bilo Geitso kūrybos daiktas paklausė ar noriu saugoti dokumentą, aš atsakiau - NE. Viskas vyko 2 sekundžių laiko tarpe, ir po mano paspaudimo NE, užsidarė Outlookas ir pasirodė.. pasirodė "Šlovės salė"! Tyla, tik dūzgia laptopo ventiliatoriai. Nežinau kaip atrodžiau iš šalies, net nespėjau paraudonuoti, turbūt, nes visas slėgis vis dar tūnojo "draugužyje" . "-Albertai, o.. ". Mąsčiau ką pasakyti. Minčių nėra. "-Na, tu ir nepadorus",- pasigirdo linksmesnis Daivos balsas. "-Jei ką, tai, aš čia irgi esu" parodė prištu į ekraną. Aš pažiūrėjau, tik vis dar neturiu ką pasakyti. "-Žiūrėk", ji bakstelėjo į ekraną. Aš pagaliau sukrutau, "-Jo?? Kur?". Nuotraukoje pamačiau, kad taip, tai tikrai yra jos krūtys.

Taip įvyko tas pirmasis kontaktas, po kurio, tos pačios dienos vakare, aš pasiūliau ją pavežti namo link, ir.. IR JOS ORALINIS TĄ VAKARĄ BUVO NUOSTABIAUSIAS PASAULYJE.

Esu ir buvau ištikimas. Tam tikra prasme.